Nuo senų laikų žmonės sveikatos ir ramybės ieškojo gamtoje – jau prieš pora tūkstančių metų buvo žinoma apie gydančias žemes ir gydantį vandenį. Būtent mineralinis vanduo, gydomasis purvas ir grynas pušynų oras lėmė Druskininkams tapti populiaru sveikatos kurortu Lietuvoje. Nuo XIX a. čia buvo teikiamos mineralinio vandens ir purvo procedūros, žmonės atvažiuodavo ilsėtis ir gydytis. 1972 metais čia buvo pastatyti pirmieji „Eglės“ sanatorijos korpusai. Tarybiniais metais sanatorija greitai plėtėsi ir tapo didžiausia sanatorija Rytų Europoje. Daugiau kaip 20 ha teritorijoje išsidėstę „Eglės“ ir „Žilvino“ korpusai, gydyklų ir adminstraciniai pastatai – tai tarsi atskiras miestas tarp pušynų.

Eglės sanatorija

Jei anksčiau sanatorijoje ilsėdavosi ir gydydavosi tik tikrai ligoti arba „privilegijuoti“ asmenys, tai dabar čia gausu ne tik lietuvių, kurie atvažiuoja tiesiog pailsėti ar pastiprinti sveikatą, bet ir užsieniečių – rusų, lenkų, žydų, vokiečių, baltarusių ir kitų tautybių poilsiautojų. Šiltuoju metų laiku ir per žiemos šventes vietą čia rasti sunku, bet pirma gruodžio pusė tuštesnė. Dabar Eglės sanatorijoje vienu metu gali gydytis ir ilsėtis beveik 1500 žmonių, bet esant pilnam užimtumui tenka susitaikyti su tuo, kad dalį laiko teks praleisti eilėse.

Nors gyvenamieji sanatorijos korpusai renovuoti, bet norintiems daugiau komforto geriau rinktis prieš keletą metų naujai pastatytą „Eglė+“ kompleksą. Gyresnės gyvenimo sąlygos, geresnis maitinimas, vaikštant į procedūras nereikia išeiti į lauką – privalumai, už kuriuos reikėtų pakloti kiek daugiau nei trečdaliu didesnę kainą.

Eglės sanatorija

Apsigyvenant bet kuriame Eglės korpuse neišvengiamai kiekvieną dieną teks pasivaikščioti po lauką ir pakvėpuoti grynu oru – didžioji dalis procedūrų atliekama atokiau esančiose gydyklose. Šiltuoju metų laiku ar geru oru tai gali būti netgi privalumas lyginant su gyvenimu Eglė+  korpuse, kur galima praleisti visą savaitę neišeinant į lauką. Tačiau lauke pučiant šaltam vėjui ar drebiant šlapdribai pasivaikščiojimai į gydyklas ar valgyklą jau nebeatrodo taip viliojančiai. Nors ir renovuoti kambariai, tačiau į klimato kontrolę ir garso izoliaciją investuota nebuvo, todėl karštais vasaros vakarais kai kuriuose kambariuose sąlygos nedaug skiriasi nuo pirties, o naktimis gerai girdisi garsesni kaimynų pašnekesiai ar nesuvaldomos aistros garsai.

Eglės sanatorija

Kaip ir visur, yra giriančių Eglės sanatoriją dėl gerų kainų, gausybės procedūrų ar čia dirbančių specialistų, yra ir peikiančių dėl čia vis dar tvyrančios sovietmečio atmosferos. Demokratija suteikia galimybę rinktis. Rinktis ne tik poilsio sąlygas, bet ir požiūrį. Vieniems erzinančios aplinkybės kitiems gali būti tiesiog atrakcija ar kitokia aplinka, nesukurianti didesnių nepatogumų. Ir labiausiai tikėtina, kad dauguma poilsiautojų apie tai net nesusimąsto ir nemato tame problemų, antraip nevažiuotų žmonės iš tokių šalių kaip JAV, Izraelis ar Vokietija. Būdavo tokios nuo sovietmečio likusios valgyklos Šventojoje ir Nidoje ir eidavo ten žmonės ne tik todėl, kad pigiai pavalgyti, bet todėl, kad jos būtent tokios buvo. Matyt tame sovietmečio palikime irgi yra šarmo. Arba tiesiog nostalgija.

Eglės sanatorija

Kas nors kartą poilsiavo Eglėje ar bent jau klaidžiojo po jos tinklalapį, žino, kad galima rinktis įvairios trukmės sanatorinius kelialapius bei savaitgalines programas. Gydytojai sako, kad norint suteikti bent kokį teigiamą efektą savo kūnui ir sveikatai reikia čia praleisti bent savaitę, tačiau sanatorija prisitaikė prie laikmečio ir specialiai siūlo ir savaitgalines programas. Kad ir kokią programą pasirinkus, atvykus į sanatoriją visas veiksmas prasideda nuo apsilankymo pas gydytoją (prieš tai užsiregistravus registratūroje). To nereikėtų bijoti ar vengti, nes niekas giliai po jūsų kūną nesiknaisios ir ligų neieškos, nebent patys panorėsit paatvirauti. Tiesiog tokia tvarka. Individualiai, priklausomai nuo sveikatos ir  norų gydytojas sudėlioja procedūras ir prasideda maratonas.

Eglės sanatorija

Apsiprasti su gyvenimo (poilsiavimo ar gydymosi) sanatorijoje ritmu ir tvarka prireiks gero pusdienio ar net dienos. Pirmos kelios valandos gali atrodyti tarsi maratonas, kai reikia suderinti procedūras atskiruose korpusuose, mineralinio vandens gėrimą biuvetėje ir valgymą valgykloje, tačiau šiek tiek apsipratus įtampa (dėl rūpesčio viską rasti ir visur laiku spėti) dingsta ir visi iki tol buvę kasdieniniai rūpesčiai ir reikalai slenka į antrą planą. Yra tik viena sąlyga – mobilusis telefonas turi būti išjungtas arba bent jau naudojamas saikingai. Ir čia tikrai nemažas iššūkis, ypač tiems, kurie net patys nejaučia kaip jų ranka ištraukia iPhone’ą ar kitą išmanujį prietaisą ir paleidžia į darbą pirštus. Priklausomybė irgi yra liga ir sanatorija uždraudusi jos teritorijoje naudotis mobiliaisiais įrenginiais kai kam suteiktų daugiau sveikatos nei priimtos procedūros viso buvimo čia metu. Kai kam tokia mintis gali pasirodyti kaip absurdas iš didžiosios raidės, tačiau kas gali paneigti, kad didelę dalį patiriamo kasdieninio streso mums sukelia būtent naudojimasis išmaniaisiais telefonais. Štai čia tinka posakis – nuo ko susirgai, tuo ir gydykis.

Gydytis ar bent jau stiprinti sveikatą Eglės sanatorijoje tikrai galima, o procedūrų sąrašas ilgesnis nei bet kur kitur. Daugumą procedūrų pirmo apsilankymo metu paskiria gydytojas, todėl būtent jam reikėtų išsakyti turimus pageidavimus dėl procedūrų. Vėliau papildomas procedūras galima įsigyti už papildomą kainą, tačiau tam tikroms procedūroms reikalingas gydytojo sutikimas. O dabar apie procedūras išsamiau.

Purvo procedūros. Pagal neoficialus šaltinius Eglės sanatorija vienintelė turi savo gydomąjį purvą, kuris kasamas sanatorijai priklausančiame Jovaišių karjere. Ten kasamos durpės yra ilgai trunkančio augalinių organizmų irimo produktas, kuris teigiamai veikia žmogaus organizmą ir jo funkcijas. Įdomu, kad iki šiol purvo poveikis aiškiai ir vienareikšmiškai nėra paaiškinamas, tačiau juntamas skausmą mažinantis, priešuždegiminis efektas, aktyvuojasi apsauginis ir prisitaikymo mechanizmai, gerėja kraujotaka. Gali būti skiriamos tiek purvo vonios, tiek aplikacijos (purvu apdedamos tik atskiros kūno dalys). Pati procedūra iš pradžių gali atrodyti ne itin patraukliai, kai aptarnaujantis personalas pasiūlo gultis į karštą purvą.

Eglės sanatorija

Gulint purve svarbiausia nekurti savo mintyse nemalonių asocijacijų apie jį, o atsipalaiduoti ir mėgautis šiluma. Tas mėgavimasis kiek apsunksta kai po keliolikos minučių gulėjimo nuo šilumos veidu pradeda tekėti prakaitas. Apie prakaito nusivalymą pačiam negali būti net minties, todėl su personaliu geriau būti mandagiam ir pagalbą gausite laiku. Geriausia į purvo procedūrą neiti iš karto pavalgius, bet ne visada tai pavyksta. Po procedūros laukia dar vienas iššūkis – nusiprausti. Atrodo, be didesnio vargo purvas nusiplauna po dušu, bet būna po kurio laiko imi ir randi likusių durpių ant kūno. Visgi prieš einant į sanatorijos šokių vakarą geriau dar kartą nusiprausti po dušu.

Vonios. Jos čia visos burbuliuojančios ir su įvairiausiais priedais , o pavadinimai vienas už kitą gražesni – perlinė, mineralinė-sūkurinė, „Sūrutis“, aromaterapinė vonia. Čia jau ką gydytoja paskirs ar patys pageidausite. Voniose naudojamas mažos, vidutinės arba didelės mineralizacijos mineralinis vanduo, kuris teigiamai veikia virškinamąjį traktą, reguliuoja žarnyno veiklą, reguliuoja tulžies išsiskyrimą. Be mineralinio vandens į vaiztažolių vonias pilami vaistažoliniai preaparatai, o angliarūkštės voniose naudojamos angliarūkštės dujos. Vaistažolės veikia žmogaus emocinę būklę ir funkcinę nervų sistemą, mažina nervinį išsekimą, todėl ši procedūra tiesiog ideali chroniškiems darboholikams. Taip 10-15 minučių gulint šiltoje, burbuliuojančioje ir kvepiančioje vonioje kartais sunku neužmigti. Tikras relaksas.

Eglės sanatorija

Povandeninis masažas. Ši procedūra aprašoma kaip pasyvi gimnastika raumenims. Gerina kraujotaką, atpalaiduoja raumenis, patartina reabilitacijai po traumų o taip pat sąnarių, stuburo ar virškinimo sistemos ligų gydymui. Povandeninis masažas atliekamas gulint vonioje kai kūnas po vandeniu masažuojamas aukšto spaudimo srove. Būtent nuo srovės stiprumo ir priklauso ar procedūra bus maloni, ar skausminga. Masažuojant jautresnes kūno vietas (labiausiai tas jaučiasi masažuojant pečius) stipri srovė gali sukelti diskomforto jausmą ar net skausmą, todėl verta paprašyti sumažinti spaudimą. Priešingai nei į prieš tai paminėtas procedūras, čia reikalinga maudymosi atributika (ar bent jau vyrams), bet jei pamiršot – gausit vienkartines maudymosi kelnaites. Tiesa, dabar rankšluosčio nešiotis į vandens procedūras nereikia, jis reikalingas tik einant į baseiną ar į baseine atliekamas procedūras. Seniau po kiekvienos vonios naudojausi savo rankšluosčiu, todėl po savaitės jis buvo labiau panašus į grindų skudurą, o ne į rankšluostį – mineralinis vanduo ir purvas padarė savo. Ne be reikalo jie sanatorijoje žalios arba rudos spalvos.

Vertikalios vonios. Turintiems problemų su stuburu ši procedūra tiesiog būtina, o kadangi šiais laikais vis daugiau žmonių dirba sėdimą darbą ar daug laiko praleidžia vairuodami, tai ši procedūra rekomenduotina beveik visiems. Procedūra efektyvi gydant įvairias stuburo ligas, po jos sustiprėja raumenys ir padidėja stuburo paslankumas. Procedūros metu pratimai atliekami baseine gulint ant panardintos plokštumos, stovint ant baseino laiptelio bei kybant ant nuleisto skersinio. Šią procedūrą galima atlikti kasdien, nes kitos vandens procedūros gali būti skiriamos pagal tam tikrą tvarką: povandeninis masažas kas antrą dieną keičiamas su sausu masažu, per dieną rekomenduojama tik viena procedūra voniose. Visa tai dėl jūsų pačių sveikatos, bet dėl procedūrų parinkimo ir intensyvumo visada galima pasitarti su gydytoju. Dar vienas dalykas, ką reikia žinoti einant į baseiną – jei norite, kad jūsų daiktai būtų  saugūs (beveik saugūs), būtina turėti vieno euro monetą. Visos sanatorijos persirengimo kambarių spintelės užsirakina tik tada, kai įdedama vieno euro moneta.

Gydomoji gimnastika baseine. Procedūros išbandyti neteko, tačiau pastebimai šią procedūrą labiau mėgsta moterys. Ir turbūt dėl išskaičiavimo, nes tas lietuviškas noras būti kuo lieknesnėms priverčia skaičiuoti kiekvieną suvalgomą ir sudeginamą kaloriją. Šeštadienio rytą gydomosios gimnastikos baseinas atrodo kaip pilna neršti plaukiančių lašišų upė – vanduo tiesiog verda nuo gausaus būrio sinchroniškai judesius bandančių atkartoti poilsiautojų. Žodžiu, mėgstantys vandenį eina turkštis į gimnastiką baseine, o kam vanduo ne prie širdies ar gydytoja nusprendė kitaip – eina į mankštą. Mankšta ant kilimėlio turbūt ne itin populiari, nes už gerą lankymą dalina įėjimus į baseinų ir pirčių zoną vakare.

Baseinai ir pirtys. Su savaitės trukmės kelialapiu baseinais ir pirtimis Eglės sanatorija nemokamai leidžia pasidžiaugti tik vieną kartą, kiekvienas sekantis kartas Eglės baseinuose kainuoja 8 eurus. Mėgstantys šilumą gali paplaukioti šiltuose baseinuose ar pasimaloninti burbilinėje vonioje, kuri čia yra viena ir esant daugiau žmonių savo eilės teks palaukti. Yra ir vėsesnis baseinas, kuriame galima atsigaivinti po pirties ar pasimasažuoti po kaskadomis. Pirtys garinės, sausos ir infraraudonųjų spindulių yra. Kai kurios jau pasenusios (plastikinės kabinos tipo garinės pirtys) ir, matyt, jose žmonės kaitinasi kai kitos užimtos būna, todėl mėstantiems pirtis geriau sumokėti 2 eurais brangiau ir eiti į Eglė+ pirčių ir baseinų kompleksą.

Eglės sanatorija

Čia yra negilus, šiltas ir burbuliuojantis baseinas vaikams, todėl su jais tikrai geriau eiti į Eglė+ SPA kompleksą. Geresnės čia ir pirtys, iš kurių galima išskirti garines su iš viršaus purškiama druska (tiksliau su sūriu vandeniu).  Pirmą kartą teko šildytis tokioje pirtyje, bet dedu pliusą – Eglė+ viskas su pliusu.

Masažas su medumi. Gal ne tiek masažas, kiek įtrynimas, bet malonumo tai nesumažina. Galima pasirinkti medų su skirtingais aromatiniais ingridientais arba druską, po kurios visas kūnas bus švelnus kaip po gero pilingo. Aišku, po šios procedūros reikia pasėdėti garinėje pirtyje, kad pro atsidariusias poras visokie brudai iš odos pasišalintų. O jei dar ir pirtis keliais laipsniais karštesnė būtų…
Viso kūno įtrynimas medumi papildomai kainuoja 10 eurų. Brangu tai ar pigu – spręsti kiekvienam asmeniškai, bet malonu tai jau tikrai.

O dabar vėl grįžtam į gydyklą, kur be išvardintų vandens procedūrų dar yra ir visokių kitokių.

Eglės sanatorija

Elektrostimuliacija. Beveik elektros kėdė. Kaip išsikrovę akumuliatoriai pakraunami pakrovėju, taip nusilpę raumenys stimuliuojami elektros impulsais. Siurbtukais prie kūno pritvirtinami laidai, kuriais tekėdama srovė priverčia susitraukinėti raumenis. Kažkada teko matyti per TV reklamą, suprask, sėdi užsidėjęs ant kūno specialų diržą ir žiūri televizorių, o elektros impulsai stimuliuoja raumenis ir svoris krenta bei raumenys stiprėja. Principas turbūt panašus, tik čia ši aparatūra naudojama gydymo ir reabilitaciniais tikslais.

Eglės sanatorija

Deguonies kokteilis su vaistažolėmis. Procedūros esmė tokia, kad ant specialaus mėgintuvėlio reikia užmauti šlangelę, pro kurią atsukus kranelį pradeda tekėti deguonis. Mėgintuvėlyje esanti vaistažolių arbatėlė pradeda burbuliuoti ir tuos vaistažolių arbatos burbulus su deguonimi reikia gerti. Kranelį reikia sukti labai atsargiai, nes jį atsukus per greitai visas mėgintuvėlio turinys geriausiu atveju aptaško veidą arba tiesiog pro norį išpučiamas lauk. Įdomiausia, kad net ir n-ąjį kartą atliekant šią procedūrą pasitaiko nelaimių, o darant pirmą kartą neapsitaškyti faktiškai neįmanoma. Taip yra todėl, kad kraneliai pritaikyti vandeniui, o ne deguoniui ir yra per jautrūs. Tinkami kraneliai matyt per brangūs sanatorijai…

Eglės sanatorija

Inhaliacija. Kvėpavimo takams ir plaučiams skirta procedūra, kurios metu kvėpuojate bičių pikio, eukalipto ar dar kitokiais garais. Čia viskas paprasta ir aišku, tiesiog apžiojus „pypkę“ reikia per burną įkvėpti ir per nosį iškvėpti. Kvėpuoti reikia 3 minutes, kurias anksčiau apskaičiuodavo kiekvienoje procedūros vietoje stovintis smėlio laikrodukas. Dabar gi jų nebeliko, todėl nuolat reikia dairytis į ant sienos kabantį laikrodį, o tas nėra labai patogu. Ar tuos laikrodukus poilsiautojai kaip suvenyrus pasisavindavo, ar sanatorijos administracijai jie pasirodė nereikalingi, neaišku, bet jų sugrąžinimas ar bet kokių kitokių laikmačių įrengimas kiekvienoje procedūros vietoje būtų sveikintinas.

Eglės sanatorija

Dantenų masažas. Jau pagal pavadinimą aišku, kad procedūra skirta dantenoms. Procedūros metu į burną reikia įsikišti pusapvalės formos vamzdelį su skylutėmis, pro kurias bėgdamas mineralinis vanduo masažuoja dantenas. Paleidus stipresnę srovę gali kutenti lūpą. Bėgančio vandens ryti nereikia ir jis turi ištekėti iš burnos, todėl reikia sėdėti užsigulus ant kriauklės. Jei inhaliacijoje dar galima pakelti galvą ir pažiūrėti kiek liko laiko, tai čia to padaryti nepertraukus procedūros faktiškai neįmanoma. Labiausiai laimi turintys rankinius laikrodžius ar telefonus.

Eglės sanatorija

Paskutinės trys procedūros yra trumpos ir joms nepaskiriamas konkretus laikas, todėl jas patogiausia atlikti pertraukose tarp kitų procedūrų ar tiesiog turint laisvo laiko. Prie jų būna gyva eilė, tačiau ji gan greitai juda, todėl ilgai neužtrunka. Kita vertus sanatorijoje niekur skubėti nereikia. Nors dauguma procedūrų gan malonios ir tikrai nesijaučia nuovargio, tačiau patariama nueiti į poilsio kambarį ir 10-15 minučių pailsėti. Pirmiausiai, tai čia būnant reikia sulėtinti gyvenimo tempą, o tai sumažins stresą, o antra, lietuvių patarlė sako, kad kas perdaug, tas nesveika. Vargu ar tai sutapimas, kad tą dieną, kai turėjau dvi papildomas procedūras pradėjo skaudėti galvą.

Eglės sanatorija

Masažas. Net keista, kaip skirtingai tos pačios vietos masažą gali daryti dvi skirtingos masažistės. Čia jau laimės dalykas pas kokią masažistę paskirs gydytoja, nebent važiuojate į sanatoriją ne pirmą kartą ir žinote jums patinkančios masažistės pavardę. Tokiu atveju tarkitės su gydytoja, kad pakliūtumėt ten, kur norit. Apie patį masažą nėra ko daug pasakoti, maloni atpalaiduojanti procedūra ir tiek. Jį paprastai skiria kas antrą dieną pakaitomis su povandeniniu masažu (jei norai ir sveikata tą leidžia).

Haloterapija. Kitaip sakant tai druskų kambarys. Nors druska (kaip ir cukrus) vadinama baltąja mirtimi, ją vartojant saikingai ji organizmui ir reikalinga, ir naudinga. Kažkada buvo pastebėta, kad druskų kasyklose dirbantys žmonės mažiau serga kvėpavimo ligomis, pasižymi stipresniu imunitetu. Manoma, kad tam įtaką daro smulkiomis druskos dalelėmis prisodrintas oras, todėl jau prieš pusantro šimto metų daugelio lietuvių aplankytoje Veličkos druskų kasykloje buvo atidaryta druskų gydykla. Eglės sanatorijos druskų kambaryje taip pat kiek įmanoma daugiau atkartojamos tokios sąlygos, tik čia, priešingai nei kasyklose, galima šiltai ir patogiai atsigulti ant gultų ir kvėpuojant druskos dalelėmis prisodrintą orą pažiūrėti koncertą. Repertuaras neskelbiamas, bet apsilankymo metu buvo transliuojamas Julio Iglesias koncerto įrašas. Koncerto kaina 4 eurai, o kur dar ta nepamatuojama nauda kvėpavimo takams, imunitetui, nervų sistemai ir visoms kitoms kūno dalims. Vienas kartas imuniteto neišgelbės, bet suveikus saiko jausmui apsiribosiu kitomis procedūromis.

Eglės sanatorija

Audio relaksacija. Skeptikai gali sakyti, kad tai kažkokia nesąmonė  užsidėjus ausines klausytis profesionaliai įgarsintame įraše lėtai kalbančio balso, kuris prašo pajausti kaip „atsilapaiduoja akių vokai, lūpos ir galvos oda“, kaip ten „plūsta šiluma“ ir „smegenys visiškai ir įvairiapusiškai atsipalaiduoja ir ilsisi“ . Po to „jūsų atsipalaidavusiam protui“ sakoma „liepti atpalaiduoti kaklą“, rankas, kojas ir vidinius organus. Turiu pasakyti, klausant balso ir darant tai, ką jis prašo, jei ir neužmiegi tai bent jau paskraidai padebesiais. Veikia tikrai hipnotizuojančiai, tuo labiau kad sėdint prieblandoje padogiuose krėsluose atsipalaidavimas ir taip ateina savaime. Išėjus iš procedūros apima jausmas, tarsi būtum atsikėlęs iš miego. Tie, kurie procedūros metu vertina kalbos turinį ir galvoja apie tai, išeina su kur kas negatyvesniais jausmais, tada jau geriau iš viso ten neiti.

Eglės sanatorija

Aromaterapija. Relaksacinės procedūros vyksta skyriuje, ant kurio durų yra užrašas „Psichoterapija“. Neabejoju, kad daliai poilsiautojų šis užrašas sukelia neigiamus jausmus, nes dar nuo savietinių laikų vis dar gyvas stereotipas, kad jei turi reikalų su „psicho“ –  vadinasi tau negerai su galva. Ir be reikalo. Aromaterapijos metu be skambančios ramios muzikos dar skleidžiamas ir aromatas. Pasitaikė gan intensyvus citrusinių vaisių kvapas, bet po kurio laiko apsipratus jis jau nebedirgina nosies. Kai kuriems kvapas nė motais ir taip atsipalaiduoja, kad net užknarkia. Čia jau grupinių procedūrų trūkumas, nes kuo vienas labiau atsipalaiduoja tuo labiau tai erzina kitus. Nors imk ir atsinešk ausines iš audio relaksacijos. Gerai, kad šiose procedūrose mobiliuosius telefonus liepia visiškai išjungti.

Neturint didesnių sveikatos problemų čia paminėtos procedūros greičiausiai ir sudarys viso kurortinio poilsio-gydymosi pagrindą. Procedūrų Eglės sanatorijoje yra tikrai daug, todėl tiek įnoringi, tiek su retais negalavimais ras iš ko pasirinkti. Liko nepaminėtas dar vienas svarbus gydomasis faktorius – geriamas mineralinis vanduo. Sanatorijos teritorijoje stovi pastatas, biuvete vadinamas, kur silpna srovele teka dviejų rūšių mineralinis vanduo. Yra jis dar šiltas ir šaltas, o kokį ir kada gerti čia jau gydytojas pasakys, nes tai priklauso nuo kiekvieno virškinimo sistemos. Tik einant vandens reikėtų turėti į ką jo įsipilti, nes su taupymo sprendimais sanatorijos administracija kai kur perlenkia lazdą. Anksčiau būdavo ateini, pasiimi vienkartinį puodelį ir išgeri vandens, o dabar tokie puodeliai kainuoja ir nepigiai. Blogiausiu atveju atsigersit iš rieškučių.

Eglės sanatorija

Pribrendo laikas ir apie maistą pakalbėti. Valgyklos čia dvi, bet pagailėjus pinigų brangesniam Eglė+ kelialapiui ir valgykla teks tenkintis paprastesne. Kiek tas jų gerumas ir prastumas skiriasi pačiam įsitikinti neteko, tik iš nuogirdų susidaro įspūdis, kad Eglės+ poilsiautojams maistas geresnis. Aišku, sanatorijos valgykla ne penkių žvaigždučių restoranas, kuriame būtų ir skanių patiekalų įvairovė ir puiki maisto kokybė, tačiau viskas pakankamai gerai, kad būtų galima ne tik pavalgyti, bet ir persivalgyti. Lietuviams patinka „All inclusive“. Tada akys paprastai nori valgyti tris kartus daugiau nei skrandžio galimybės ir vienoje lėkštėje atsiranda 3 ar 4 karšti patiekalai.  Tiesa, šiek tiek išrankesniems valgytojams ar vegetarams pasirinkimas gerokai susiaurėja. Neverta tikėtis karbonado ar kitokio nemaltos mėsos patiekalo, matyt, sanatorija rūpinasi kad poilsiautojų skrandžiams virškinti būtų lengviau. Nustebina kartais ir patiekalų skoniai. Kaip antai įdaryto baklažano patiekalui norint pasakyti ką nors teigiamo, niekaip neateina į galvą pasakyti daugiau nei tai tiesiog šiltas maistas. Užkalnis tokio patiekalo net ir maistu nepavadintų. Vienas šalia prie stalo sėdėjęs poilsiautojas prasitarė, kad virėjoms tikrai netrūksta fantazijos kaip iš vieno nesuvalgyto patiekalo sekančiam valgymui pagaminti kitą.
Ištiesų tai maitinimas nėra toks blogas kaip gali susidaryti įspūdis iš keleto paskutinių eilučių, tačiau sanatorijos administracijai reikėtų žinoti, bent pora dalykų:

1. Kaip sako lietuvių liaudies patarlė „Šaukštas deguto visą statinę medaus sugadina“. Ir tą galima pasakyti ne vien apie sanatorijos maistą, todėl reikėtų atidžiau paieškoti ribos tarp skūpumo ir taupumo.

2. Kad ir koks pozityvus žmogus bebūtų, neigiami dalykai vis tiek įsimenami ir labiau perpasakojami kitiems nei geri. Tokia jau ta žmogaus psichologija, todėl bent kiek su prekyba ar su paslaugomis susijusiems žmonėms tą tiesiog būtina žinoti.

Galbūt maistas šiek tiek nuvylė dėl tikrai nedidelio poilsiautojų skaičiaus, kaip teko girdėti paaiškinimą. Gal, nes anksčiau dėl neteko dėl to skųstis. O gal mes, vartotojai, kasdien tampame vis reiklesni ir reiklesni?

Eglės sanatorija

Nepaisant tų kelių nemaloniai nustebinusių smulkmenų, į Eglės sanatoriją dar grįšim. Bus proga išbandyti Eglė+ patogumus ir įsitikinti, ar tas komfortas vertas tų papildomų pinigų. Galbūt čia grįžus po kurio laiko sanatorija nustebins ir teigiamais pokyčiais, nes būtent tuo metu kai ilsėjomės, pasikeitė Eglės sanatorijos valdžia. Vietoje atleisto ilgamečio Eglės sanatorijos vadovo šias pareigas pradėjo eiti savininko sūnus. Telieka jam palinkėti negalvoti vien tik apie pelno didinimą, bet kurti į klientus orientuotą organizaciją. To šiandien trūksta ir atskirų darbuotojų pastangos šios problemos neišspręs.

Jei kasmet skrendate atostogauti į Turkiją ar dar toliau su kelialapiu „viskas įskaičiuota“, o sanatorijoje dar nebuvote – vienas atostogas iškeiskite į poilsį joje. Jums padėkos ne tik jūsų kepenys, bet visas kūnas. Kita vertus, kas mėgsta pasiduoti pagundoms, tas jų ras ir sanatorijoje.

Taip pat bus įdomu...

Komentuokite

Adresas nebus viešinamas. Privalomi laukeliai pažymėti *